Ventos Gimnazija -Pagrindinis
Mokyklos istorija
1907 m. Papilės valsčiuje, Purvių kaime buvo atidaryta liaudies mokykla. Mokinių tada buvo apie 20. Pirmasis mokytojas - Jokubauskas.
Nuo 1907 - 1939 metais mokinių skaičius išaugo iki 40. Dirbo du mokytojai: A.Volkuvienė (vyras dirbo Akmenės stoties viršininku) ir Žukauskaitė. Mokykla iš privataus namo buvo perkelta į geležinkelio stočiai priklausantį namą netoli stoties (jis tebestovi ir dabar).
1949metais mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą. Joje tuo metu mokėsi 120 mokinių, dirbo 14 mokytojų.
1954 metais mokykla reorganizuota į priaugančią Dabikinės vidurinę mokyklą, kuri išsidėsčiusi trijuose pastatuose. Jos direktoriumi paskirtas K.Rakauskas. Tais metais mokykloje dirbo 14 mokytojų, mokėsi 240 mokinių. Patys vyriausieji buvo devintokai.
1957 metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą.
1960 m. Bausko ir Purvių kaimuose didžiulė šventė: direktorei Vl. Lujytei įteikiami naujos, erdvios mokyklos raktai.
1966 m. Bausko ir Purvių kaimai "perkrikštyti" į Ventos gyvenvietę. Nuo to laiko ir Dabikinės vidurinė mokykla vadinasi Ventos vidurine mokykla.
1972 m. išaugo trijų aukštų priestatas.
Per pastarąjį dešimtmetį mokykla keitėsi ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Šiuo metu veikia dvi kompiuterių klasės, renovuota mokyklos biblioteka: veikia kompiuterių skaitykla, išplėstos skaityklos patalpos, įvestas profilinis mokymas, dirba 51 pedagogas, 15 kurių yra mokytojai metodininkai
 
Carinės Rusijos sudėtyje, kada Lietuvoje siautėjo nutautinimo politika, mūsų liaudis stengėsi išlaikyti savo kalbą, raštą, kultūrą. Caro žandarams persekiojant Lietuvos liaudį, vaikai slapta mokėsi lietuviško rašto. Kad žandarams neliktų įtarimo, vaikų mokymo vieta buvo keičiama kas savaitę. Mokslas vyko paprastuose gyvenamose patalpose. Jokio specialaus invertoriaus nebuvo. Klasėje buvo paprastas stalas. Ventos miesto teritorijoje carinės priespaudos metais vaikus rašto mokė du daraktoriai: Slabys, gyvenęs Purvių II kaime, o po jo mirtie, Jaraminas, gyvenęs Žerkščių kaime. Abu daraktoriai mokėjo rusų ir lietuvių kalbas. Slabys daugiau mokėjo rašyti ir skaityti, bet specialaus išsilavinimo neturėjo - buvo kaimo siuvėjas. Jis, eidamas iš kiemo į kiemą, kartu mokydavo vaikus. Jaraminas dirbo savo ūkyje, paprašytas parašydavo pažymas, laiškus.
http://www.venta.akmene.lm.lt/senas/images/stories/berkeno.jpg Bercheuhageno namas

Šiose mokyklose mokėsi valstiečių vaikai nuo 7 iki 14 metų. Vaikų gabumai buvo labai įvairūs. Tuos, kurie mokėsi labai gerai, daraktoriai skirdavo savo padėjėjais, bet atlyginimo jiems nemokėdavo, tik kai kada nupirkdavo smulkių dovanėlių.Daraktorinės mokyklos mūsų apylinkėse veikė maždaug iki 1905 m.
1907 m. Purvių II kaime buvo atidaryta liaudės mokykla. Tikslus jos adresas: Kauno gubernija, Šiaulių apskritis, Papilės valsčius, Purvių II kaimas. Mokyklą įsteigė Papilės valsčiaus lėšomis. Patalpos buvo parinktos pas

Bercheuhageną. Mokykla buvo keturių skyrių, mokslas tęsėsi 4 metus. Kai valstiečiai baigdavo visus rudens darbus, baigdavosi ganiavos laikas, savo vaikus leisdavo į mokyklą. Tai būdavo jau lapkričio mėnuo. Vaikai mokydavosi iki gegužės mėnesio vidurio, kada vėl prasidėdavo ganiavos laikas.
Mokinių skaičius būdavo įvairus. Jis svyruodavo tarp 20 – 30 mokinių, pasiekdavo net 40. Pirmasis mokytojas joje buvo Jokubauskas. Už mokslą liaudies mokykloje mokėti nereikėjo. Buvo dėstoma aritmetika, tikyba, rusų kalba, lietuvių kalba, dailyraštis. Oficiali kalba buvo rusų , ja ir buvo dėstomi visi dalykai. Mokymo metodika buvo paremta tekstų mokymusi atmintinai. Kiekviena pamoka prasidėdavo malda, dievo pagarbinimu; kalbėdavo ją rusiškai.

1940 m., pasikeitė mokyklos pavadinimas ir adresas: Šiaulių apskritis, Papilės valsčius, Dabikinės pradinė mokykla. Mokykla buvo dviejų komplektų. Jos patalpos buvo perkeltos į Šiaulių geležinkelio valdybai priklausiusį pastatą, esantį netoli geležinkelio stoties. Nors pastatas nebenaujas, mūrinis, mokyklai nepritaikytas, tačiau patalpos geresnės, negu privačiose pastatuose veikusioje mokykloje. Mokykloje buvo dvi klasės, kurias šildė dvi skarda dengtos krosnys. Suolai keturviečiai, neatitikę mokinių ūgio, nepatogūs sėdėti. Klasės ilgos, siauros, langai per maži, lyginant su kabinetų dydžiu, blogas apšvietimas. Nuspręsta statyti erdvesnę mokyklą, tačiau tam sutrukdė prasidėjęs karas ir vokiečių okupacija. Mokiniams nemokomai buvo demonstruojami kino filmai kartą per savaitę.
http://www.venta.akmene.lm.lt/senas/images/stories/pakalniskio.jpgPakalniškio namas
1940 m. mokykloje dirbo du mokytojai: mokyklos vedėja Volkovienė Adolfina ir mokytoja Žukauskaitė. Vėliau abi išsikėlė į Rytų Lietuvą ir dirbo ten pedagoginį darbą iki išėjimo į pensiją. Mokinių buvo apie 60. Keturių skyrių mokymas buvo privalomas, nemokamas. Kiekvienoje klasėje mokėsi po du skyrius. Buvo išleisti nauji vadovėliai. Pokario metais mokykla liko tose pačiose patalpose, tik pasikeitė adresas: Kuršėnų apskritis, Papilės valsčius, Dabikinės pradinė mokykla. Mokyklai reikėjo neatidėliotino remonto, kuris iš viso nebuvo darytas vokiečių okupacijos metais. Pastatas priklausė Mažeikių geležinkelių valdybai. Už pastatą Kuršėnų švietimo skyrius mokėjo valdybai nuomą. Augant fabrikui, didėjant gyventojų skaičiui, išaugo ir mokinių skaičius. Todėl 1949 m. pradinė mokykla buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą. Mokyklos pastatas pasidarė per ankštas ir buvo pradėta nuomuoti pas privačius asmenis. Purvių II kaime pas Pakalniškį Vincą buvo išnuomotos patalpos vienai klasei, vėliau – keturi kambariai.
Pritrūkus vietos pas Pakalniškį Vincą, 1952 m. buvo išnuomotos patalpos vienai klasei pas Raustį Antaną (dabartinė Stoties gatvė). Septynmetė mokykla buvo išmėtyta trijose vietose, tarp kurių atstumas buvo daugiau kaip 1 km. Pagrindinės mokyklos patalpos liko prie geležinkelio, o septynmetės mokyklos klasės pas Pakalniškį Vincą, Purvių II km. Mokytojai buvo priversti bėgioti pertraukų metu iš vienų patalpų į kitas, rudenį klampoti purvą, nes nebuvo jokių kelių, žiemą brisdavo per gilias pusnis.
1946 – 1948 m. Dabikinės mokyklos vedėjomis dirbo Janulytė, Valinskienė Adolfina. 1948 m. rugsėjo 1 d. mokykloje mokėsi apie 120 mokinių. Klasėse suolai buvo stiprūs, ąžuoliniai, juos padarė patys tėvai. Keletas suolų gauti iš švietimo skyriaus. Valinskienė A. Mokyklai vadovavo iki 1948 m. Vėliau išvyko dirbti į Šiaulių rajono, Kuršėnų apylinkės Vizdervių kaimo pradinę mokyklą. 1948 m. pradėjo dirbti mokytojai: Rakauskas Kazimieras ir Rakauskienė Genė. Rakauskas Kazimieras tapo pirmuoju Dabikinės septynmetės mokyklos direktoriumi.
K. Rakauskas mokyklai vadovavo iki 1956 m. 1949/50 m. mokykloje dirbo penki mokytojai: Rakauskas A., Rakauskienė G., Jankus P., Jankuvienė , Viriuša A., Kinčinas. Tais metais mokykloje buvo vienas komplektas I – V klasių. Jose mokėsi 190 mokinių.
1953-1954 m. mokykla buvo perorganizuota į priaugančią vidurinę mokyklą. Pirmoji tų metų septintokų laida pradėjo mokytis aštuntoje klasėje.
Dar esant septynmetei mokyklai, Akmenės švietimo skyriaus vedėjas Rovas ir mokyklos direktorius Rakauskas, pradėjo rūpintis, kad būtų pradėta naujos mokyklos statyba. Buvo sudarytas projektas 10 klasių, 400 vietų mokyklai.
1960 m. sausio 26 d. atiduotas eksploatacijai naujas Ventos vidurinės mokyklos pastatas. Į jį persikėlė 10 klasių, kuriose tuo metu mokėsi 331 mokinys ir dirbo 20 mokytojų.
1972 m. pastatytas priestatas su sporto sale ir 14 papildomų kabinetų.

2008 m. birželio 19 d. įstaigai suteiktas gimnazijos statusas.

SVARBU


PAMOKŲ LAIKAS

1 pamoka - 8.00-8.45

2 pamoka - 8.55-9.40

3 pamoka - 9.50-10.35

4 pamoka - 10.50-11.35

5 pamoka - 12.00-12.45

6 pamoka - 13.05-13.50

7 pamoka - 14.00-14.45

8 pamoka - 14.55-15.40

9 pamoka - 15.50-16.35

10 pamoka - 16.45-17.30

---------------------------

https://goo.gl/Es1XaO

Sveika mokykla

https://www.venta.akmene.lm.lt/admin/uploads/uploads///logo-organizacijai.jpg

DOFE programa